šaltamėtė

šaltãmėtė sf. (1) Š, DŽ, NdŽ; LBŽ, LMD(Dglš), LTR(Brž), Pn, Kp, šaltãmėtės pl. (1) žr. šaltmėtė: 1. Būdavo, pasodina ir šaltãmėčių, ir mėtų Alks. Šaltãmėtės labai smarkiai kvėpti Ds. Šaltas kvapas šaltãmėtės Kvr. Šaltãmėtes deda tarp sūrio Vb. 2. pl. Šaltamėčių lašai – dideli vaistai nuo viduriavimo Ps.